Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino

Šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje susidarė gana paradoksali padėtis – per pastaruosius du tris dešimtmečius parašyta nemažai Lietuvos praeičiai skirtų apibendrinamųjų darbų, tačiau lietuviai – visuotinės istorijos specialistai – neįstengė parengti kitų pasaulio valstybių, pirmiausia Lietuvos kaimyninių šalių istorijų.

Rusija – viena svarbiausių Lietuvos istorinių kaimynių, su kuria ją siejo ir tebesieja sudėtingi, tačiau visuomet istorijos įvykių turtingi santykiai. Šios šalies praeičiai skirtų lietuvių kalba publikuotų monografijų beveik nėra. Į lietuvių kalbą išverstas Jevgenijaus Anisimovo veikalas užpildo šią spragą. Monografija apima visą Rusijos istoriją – nuo seniausių laikų iki šių dienų. Autorius pasirinko gana originalų medžiagos pateikimo būdą: skyriais „Datos“, „Žmonės“, „Įvykiai“. Skyriuje „Datos“ pagrindinis dėmesys teikiamas įvykių chronologijai, skyriuje „Žmonės“ vaizdžiai aprašomi istorinių asmenybių charakterio bruožai ir pristatomi jų nuopelnai, o skyriuje „Įvykiai“ apmąstoma Rusijai ar net visam pasauliui svarbių istorijos lūžių reikšmė. Objektyviai nušviečiama naujoji Rusijos istorija, ypač sovietinis laikotarpis. Savo istorijos pasakojimą autorius baigia tokiais žodžiais: „...nuo tada, kaip būdavo ir anksčiau, Rusijos ateitis tapo nenuspėjama. Pesimistai (2011 m. pradžioje jau 1,5 milijono jų buvo persikėlę į kitas šalis) mano, kad šį dešimtmetį tęsis didžios šalies byrėjimas ir nepraeis nė pusšimtis metų, kai jos teritorijoje (po konfliktų ir karų) iškils naujos valstybės. Tačiau optimistai (jiems save priskiria ir autorius) tikisi, kad viskas susitvarkys, ne veltui feldmaršalas Minichas dar XVIII amžiuje sakė: „Neabejoju, kad Rusiją globoja Dievas, kitaip nesuprantama, kaip ji iki šiol gyvuoja.“